Paskutinieji vasaros stovyklos akordai...

Prabėgus septynioms nepakartojamoms dienoms, „Jaunimas gali“ vasaros stovyklą skelbiame uždaryta! Šeštadienį pradėjome lengva ryto mankšta bei pasiruošimu paskutiniosioms veikloms.

Po pusryčių jaunimas išskubėjo į meno vadovės Mildos Derkintytės – Sadauskienės užsiėmimą, kurio metu stovyklautojai turėjo pabaigti savo piešinius ir jiems parengti pristatymus, pabandyti bent iš dalies perteikti savo idėjas žodžiu. Nuo pat ankstyvo ryto vyko pasiruošimas vadovės Mildos organizuojamai, stovyklos metu nupieštų piešinių, parodai.

Kiti vadovai, kartu su dalimi stovyklautojų, tvarkėsi patalpas, rašė laiškelius bei ruošėsi vakarinės programos netikėtumams. Visiems kartu pavalgius paskutinę vakarienę, jaunimas pradėjo savo darbais puošti Basųjų karmelitų vienuolyno sienas.

Netrukus prasidėjo unikali stovyklautojų sukurtų piešinių paroda. Kaip gera buvo žiūrėti, išgirsti, pajusti... Atmosfera buvo iš ties magiška, o palaikymo banga liejosi per kraštus.

Šiek tiek vėliau įvyko sertifikatų įteikimo ceremonija. Kiekvienas stovyklautojas gavo dokumentą, pažymintį prasmingai praleistą laiką trečiojoje „Jaunimas gali“ stovykloje.

Vakaro kulminacija tapo filmo apie stovyklą peržiūra. Visą savaitę stovyklos savanorės Eglė Žilinskaitė ir Emilija Greviškytė, kartu su stovyklos vadovu Arminu priešakyje, išsijuosę dirbo, jog ši idėja virstų realybe.

Kaip niekad gausus buvo ir paštas. Visos neišsakytos mintys, gražūs žodžiai bei palinkėjimai nugulė ant balto popieriaus lapo ir pradžiugino stovyklautojus.

Prasidėjus bendrai refleksijai netrūko jautrių akimirkų, ašarų, džiaugsmo... Stovyklautojai pagarbiai klausė vieni kitų, dalinosi labiausiai sužavėjusiomis stovyklos veiklomis bei įspūdžiais. Emocijas sustiprino savanorio Lino Jasinsko harmoninga, gitaros ir balso stygomis sukurta, improvizavija.

Stovyklą užplūdo jautri, paliečianti ir nesuvaidinta atmosfera...

Sekmadienio rytą susikrovėme likusius daiktus, paskutinį kartą apkabinome draugus, pasidalinome stovyklos atributika ir iškeliavome namo.

Dėkojame stovyklos vadovams, rėmėjams ir visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie šio stebuklo organizavimo!

Tikime, jog stovyklos įspūdžiai niekuomet neišblės, o papildytas žinių bagažas pasitarnaus stovyklautojų ateičiai!

Teksto autorė: Eglė Žilinskaitė